- nujėgti
- nujė̃gti, -ia (nùjėgia), nùjėgė intr., tr. 1. CII696, Lex94, KI91 įstengti, pagalėti: Nujėgiu, drūts esmi MŽ451. Man juokai, kad tokia jauna, o jau taip nieko nenujė̃gia Jrb. Vyras esi nujė̃giąs, ramdyti karus mokąs PG276. Oi mergele lelijėle, ko nuliūdai, ko vaitoji, ar darbelių nenujėgi? Smn. Elektra raukė, raukė savo energiją ir nebenujėgdama visiškai užgeso Vaižg. Jis nieką daugiaus neturįs, kaip tiktai kartą rūbų ant kūno, ir todėl nenujėgiąs skolą užmokėti LC1886,23. Neapsiimk daugiaus ištesėti, kaip kiek tu nujėgsi NTSir3,22. Nujėgiu ir velnią patį tėkšti Ns1832,8. 2. Kos45, KI482, BŽ478 šiek tiek mokėti, išmanyti, suprasti, nuvokti; nujausti: Tu jėgì dainuoti, o jijė, nežinau, begu nujė̃gs tą dainą padainuoti J. Jis nujė̃gia kožną padarynę padirbti, t. y. moka, numano, sumano J. Nežinau, kas tą dainą nujė̃gia, t. y. moka J. Nors jis ir serga, bet aiškiai nujė̃gia, kaip laikytis Vdžg. Tokių dalykų aš nenùjėgiu Trg. Nemoka da [darbo], ale jau ben kiek nujėgia Sdk. Jis nieko nenujėgia, nieko neišmano Erž. Tokiais arkliais važiuojant, reikia truputį nujėgti apie važiavimą Rs. Senio neapgausi – jis nujė̃gia Bgs. Mažas vaikas nieko do nenujėgia Kp. Šuva dar ne taip girtas – nujėgė, kas gali iš to išeiti LTI41(Bs). Važinėjam po laukus, nenujėgdami, kur namai Rp. | Nė pats nenujėgiau, kaip tu man esi brangus Vaižg. Ir mažas nujė̃gia, kad karšta Ds. Buvo žymių, jog nevisiškai nujėgiąs Vaižg. | Nujėgt nujėgė mano širdis, kad taip bus, tik sakyt nepasakė Tr. Anas, lyg nujėgdamas, kad reikalingas, atėjo Al. Anas nujėgia, kas tą galėjo padaryt Žl. Ar tu nujėgi, kad tavo daiktus pavogė? Slk. | refl.: Ans nusijėgia dirbti šlajas (nusimano, nuvokia) J. Apie audimą nenusijėgiu (nemoku verpti, austi) J. Nebenusijė̃gia nė ką bedaro Brž. \ jėgti; atjėgti; įjėgti; išjėgti; nujėgti; pajėgti; prajėgti
Dictionary of the Lithuanian Language.